Kraštotyrinė išvyka–edukacija „Kapinės – rašytinis šaltinis, įamžinęs istoriją“

Liepos 30-osios rytą į Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos  Ramučių filialą  rinkosi kraštotyrinės išvykos-edukacijos dalyviai. Pirmoji išvykos stotelė- Ramučių evangelikų liuteronų bažnyčią. Čia išvykos- edukacijos dalyvius pasitiko Ramučių parapijos kunigas Remigijus Šemeklis, kuris pravedė ekskursiją po bažnyčią, buvo prisiminta istorija apie Klaipėdos kraštą, Ramučių parapiją, sužinota, kad Ramučių krašte beveik visi kalbėjo vokiškai. Buvo prisimintas evangelikų kunigas, teologijos daktaras, profesorius Vilius Gaigalaitis, nes Karaliaučiaus uni­versiteto teologijos fakulteto auklėtinis, baigęs mokslus paskiriamas dirbti į mūsų kraštą. V. Gaiga­laitis pradžioje pamaldas  laikė Eidaičių kaimo mokykloje. 1900 m. pastatoma nedidukė, laikina bažnytėlė, bet ne Eidaičiuose, o gretimame Ramučių kaime. Nuo 1901 m. dvasinė apylinkė imta vadinti šiuo vardu. Po metų, 1902 m., ji gauna savarankiškos parapijos teises. Pagerbdami Mažosios Lietuvos politinio, visuomenės ir kultūros veikėjo, evangelikų kunigo, teologijos daktaro, profesoriaus Viliaus Gaigalaičio atminimą, jo vardu pavadinta pagrindinė Ramučių gatvė.

Dabartinė Ramučių evangelikų liuteronų bažnyčia pastatyta 1929 metais, pagal architekto K. Gutknechto (Gutknecht Kurt) projektą, beje jis projektavo ir Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčią. Smagu, kad Ramučių bažnyčia išliko iki mūsų dienų, džiugina visų akį raudonu mūru ir nauju stogu. Padėkoję už įdomų pasakojimą Ramučių parapijos kunigui Remigijui Šemekliui, „ekspedicijos“ dalyviai patraukė į gretimo Kurpų kaimo kapines. Edukacinį užsiėmimą vedė kraštotyrininkė, bibliotekininkė Onutė Miliauskienė (Usėnai). Onutė jau prieš gerą dešimtmetį pradėjo domėtis Mažosios Lietuvos paveldu, senosiomis evangelikų liuteronų kapinėmis, vadinamomis muziejumi po atviru dangumi. Edukacijos dalyviai Kurpų kaimo kapinėse, mokėsi įamžinti ir suregistruoti kapinėse likusius senus kryžius, antkapinius paminklus ar jų likučius, išmoko atskirti antkapio tipus (rėminiai, sarkofaginiai), kryžius (kalti ar lieto metalo),  medžiagą iš kurio pagaminti antkapiai. Kurpų kaimo kapinėse rastos 22 kapavietės. Išklausę vadovės O. Miliauskienės nurodymų, pasiskirstę po du, visi  kibo į darbą. Jaunuosius edukacijos dalyvius sudomino šis užsiėmimas, nors tai daug atidumo, kruopštumo, kantrybės reikalaujantis darbas. Daug naudingos informacijos, apie šias kapines, suteikė Kurpų kaimo gyventoja Marta Vaičiulienė.

Susidomėjęs mūsų darbu buvo dar vienas asmuo, – Valdas Zagorskas (Klaipėda), kuris atvyko tėvų žemėje, esančiuose aviliuose, medaus išimti. Medkopį atidėjo, kad išvykos dalyvių bitelės nesugeltų, bet atrado dar vieną kapavietę, kuri ir buvo užfiksuota.

Išvyka-tai tik darbų pražia, po to bus užvesta byla, nubraižytas detalus kapinių situacijos ir kapaviečių išsidėstymo planas, išsamiai aprašytas privažiavimo prie jų maršrutas, užpildyti 28 aprašų formų vienetai, padaryta 81 nuotrauka. Kurpų kapinių teritorijoje auga didžiulis ąžuolas, senos tujos, teritorija nušienauta. Smagi diena buvo: daug pamatyta, daug naujo sužinota, Ramučių ir Usėnų jaunimas susibendravo, o ir oras kaip pagal užsakymą. Grįžusių dalyvių bibliotekoje dar buvo bendraujama prie arbatos puodelio, skanaujama blynų su vyšnių uogiene.

Kraštotyrinės išvykos-edukacijos dalyviai bibliotekoje aplankė tautodailininkės Violetos Astrauskienės (Švėkšna) tapybos darbų parodą „Angelų sapnai“.

 

Raimonda Lomsargytė,
Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos
Ramučių filialo bibliotekininkė