Emeljanovas Emilis (Emelyan Emelyanov)
Emeljanovas Emilis (Emelyan Emelyanov)
Profesorius, mokslininkas, jūrų geologas.
Gimė 1934 m. lapkričio 7 d. Suvalkuose, Lenkijoje.
Mirė 2017 m. spalio 2 d.
1946 m. iš Kauno persikėlė į Traksėdžių k. (Šilutės r.), 1948 m. – iš Traksėdžių į Šilutę. 1952 m. baigė Šilutės 1-ąją vidurinę mokyklą (dabar Šilutės pirmoji gimnazija), vėliau (1952–1958) Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete įgijo geologo specialybę.
1958 m. dirbo Rusijos mokslų akademijos Okeanologijos instituto Pietų skyriuje, kur tyrinėjo Viduržemio ir Juodosios jūrų geochemiją. Ta tema apsigynė kandidatinę disertaciją. 1963 m. E. Emeljanovas perkeltas į to paties instituto Atlanto skyrių (Kaliningradas, Rusija). 1964 m. – mokslo kandidato disertacijos gynimas. 1979 m. – mokslo daktaro disertacijos gynimas. Suteiktas jūrų ir vandenynų geologijos profesoriaus laipsnis.
Dalyvavo ir vadovavo okeanografijos ekspedicijose Atlanto, Indijos ir Ramiajame vandenynuose, Viduržemio, Juodosios, Grenlandijos, Norvegijos ir Baltijos jūrose. Pagrindinė tyrinėjimo pakraipa – nuosėdų kaupimasis ir rūdų susidarymo jūrose procesai.
Žymiausios E. Jemeljanovo knygos: „Atlanto vandenyno nuosėdų tipai“ (1975); „Atlanto vandenyno geochemija“ (2 knygos; 1978, 1979); „Atlanto vandenyno baseino sedimentacijos procesai“ (1980 m. apginta kaip daktarinė disertacija); „Viduržemio jūros geochemija“ (anglų k., 1986); „Sedimentologinių procesų geochemija Baltijos jūroje“ (1986) ir kt. 1996 m. pasirodė UNESCO Tarpvyriausybinės okeanografijos komisijos išleistas Viduržemio ir Juodosios jūrų nekonsoliduotų paviršinių dugno nuosėdų spalvotas 1:1000 000 mastelio žemėlapis, kurio autoriai – E. Emeljanovas, K. Šimkus bei R. Kuprinas.
Išleido 23 knygas, tarp jų – 6 mokslines. Parašė 310 mokslinių straipsnių įvairiuose moksliniuose žurnaluose. Parengė 38 geologinius žemėlapius, tarp jų – 13 spalvotų Atlanto vandenyno žemėlapių.
E. Emeljanovas – aktyvus visuomenės veikėjas, mokslinių žurnalų redkolegijos narys, mokslinės tarybos narys.
Žymus jūrų geologas palaiko glaudų ryšį su Šilute, nuolatos papildo Šilutės pirmosios gimnazijos muziejų naujomis autorinėmis publikacijomis, palaiko ryšius su klasės draugais. Jeigu yra galimybė, aplanko Šilutės kraštą keletą kartų per metus, nes čia gyvena jo sesuo Ona su šeima bei palaidoti tėvai. E. Emeljanovas Šilutę vadina savo tėviške.
Literatūra:
1. Emeljanovas, Emilis. Anketa Šilutės personalijų žinynui : [atsakymai į anketoje pateiktus klausimus]. Rankr. [Šilutė : Šilutės rajono savivaldybės F. Bajoraičio viešoji biblioteka, 2016]. 2 p.
2. Emelyan, Emelyanov Per audras ir kliūtis – į šviesą: okeanologo prisiminimai. Šilutė: TeleSATpressa. 2011, 70 p.