Budraitis Juozas

Teatro ir kino aktorius, fotomenininkas, diplomatas.

Gimė 1940 m. spalio 6 d. Lipinuose, Kelmės r.

1955 m. Juozas Budraitis su tėvais persikėlė iš Klaipėdos į Švėkšną (Šilutės r.), čia lankė Švėkšnos vidurinę mokyklą (dab. Švėkšnos „Saulės“ gimnazija), vaidino dramos būrelyje. 1973 m. baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, 1981 m. – aukštesniuosius kino režisūros kursus (Maskva, Rusija).

J. Budraitis nuo 1965 m. – kino aktorius, 1979–1989 m. – Kauno valstybinio akademinio dramos teatro aktorius, vėliau – LR ambasados Rusijos Federacijoje patarėjas.

Sukūrė daugiau kaip šimtą įsimintinų kino, teatro, TV vaidmenų,  dirbo su lietuvių, latvių, estų, rusų, baltarusių, ukrainiečių, azerbaidžaniečių, kazachų, čekų, bulgarų, vokiečių kino režisieriais. Kino ir teatro festivalių, konkursų laureatas. J. Budraitis debiutavo Vytauto Žalakevičiaus filme „Niekas nenorėjo mirti“ ir vėliau šio režisieriaus buvo kviečiamas vaidinti kone kiekviename jo filme arba Almanto Grikevičiaus filmuose pagal jo scenarijus.

Šis menininkas laikomas vienu geriausių savo laiko, t. y. vėlyvojo sovietmečio, kino aktorių, tačiau žiūrovams teko pažinti šį menininką ir kaip talentingą dramos teatro aktorių. Jis vaidino režisierių Jono Vaitkaus, Eimunto Nekrošiaus, Gintaro Varno, Oskaro Koršunovo režisuotuose spektakliuose. Jo vaidmenys teatre žavėjo publiką ne tiek meistriškai sukurtais personažais, kiek per šiuos vaidmenis atsiveriančia unikalia aktoriaus asmenybe. Šiam aktoriui buvo būdinga itin tiksli išorinio (ekspresyvaus) ir vidinio (psichologinio) personažo paveikslų dermė, pusiausvyra tarp intelektualaus ir emocinio santykio su vaidmeniu.

2009 m. J. Budraitis buvo LR ambasados Rusijos Federacijoje kultūros atašė, Teatro ir kino rėmimo fondo prezidentas, Lietuvos teatro sąjungos pirmininkas. J. Budraitis – Lietuvos kinematografininkų sąjungos, Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys.

J. Budraitis kartu su vizualinės kultūros tyrinėtoja dr. Margarita Matulyte parašė knygą „Mano kinas. Pasaulis, kuris priklausė vyrams“ (2015). Knygoje aktorius apžvelgia savo kelią į kiną ir vaidmenis laikotarpiu iki Nepriklausomybės – intensyviausią, reikšmingiausią ir įdomiausią darbo kine laikotarpį. 2016 m. Lietuvos dailės muziejus išleido  J. Budraičio fotografijų knygą „Mano Paryžius: slampinėtojo eskizai“.

Apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi (2003). Jurgio Baltrušaičio premijos už nuopelnus lietuvių ir rusų kultūroms laureatas (2007). Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas (2013).

Literatūra:

1.      Budraitis Juozas. Iš Kas yra kas Lietuvoje‘2009. Kaunas: UAB „Neolitas“, 2009, p. 470.

2.      Valiuškevičiūtė, Evelina, Gerbutavičius, Ramūnas. Paskelbti nacionalinės premijos laureatai, tarp jų – D. Banionis ir J. Budraitis [interaktyvus]. Žiūrėta 2019 m. gegužės 24 d. Prieiga per internetą: https://kultura.lrytas.lt/meno-pulsas/2013/12/09/news/paskelbti-nacionalines-premijos-laureatai-tarp-ju-d-banionis-ir-j-budraitis-4705193/.

3.      Mažeikienė, Rūta. Bandymas atskleisti Juozo Budraičio vaidybos paslaptį. Septynios meno dienos, 2019, kovo 29, p. 6, nr. 13 (1292).