Mizeras Vytautas

Mokytojas ekspertas, rašytojas, muziejininkas.

Gimė 1931 m. kovo 27 d. Vilkiautinio k., Varėnos r.

Mirė 2021 m. kovo 16 d.

Mokėsi Vilkiautinio kaimo pradinėje mokykloje, Merkinės ir Leipalingio gimnazijose. 1955 m. baigė Šiaulių mokytojų institutą, 1966 m. – studijas Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute.

Nuo 1948 m. dirbo pedagoginį ir kūrybinį darbą. Jis buvo Mikyčių ir Teizų (Lazdijų r.) pradinių mokyklų vedėjas (1948–1949), Kivylių ir Bikavėnų (Šilutės r.) pradinių mokyklų vedėjas (1949–1959). 1959–1962 m. vadovavo Jonaičių (Šilutės r.) aštuonmetei mokyklai. 1963 m. atvyko į Kretingos rajoną, kur dirbo Raguviškių aštuonmetės mokyklos direktoriumi (1963–1964), 1964–1971 m. buvo Darbėnų vidurinės mokyklos direktorius. 1971–1975 m. ėjo Elektrėnų (Trakų r.) internatinės mokyklos, 1975–1991 m. Elektrėnų 1-osios sustiprinto lietuvių kalbos mokymo mokyklos direktoriaus pareigas. V. Mizero iniciatyva atidarytos ir naujos mokyklos.

1976 m. jis tapo muziejininku – įkūrė Elektrėnų savivaldybės literatūros ir meno muziejų, kuriam vadovavo iki 2002 m. Apie šį muziejų parašė knygą „Elektrėnų savivaldybės literatūros ir meno muziejus” (2006).

Nuo 1985 m. leidžia knygas: apysaką „Skambutis šaukia“ (1985), apsakymus ir apysaką „Leisk man pakilti“ (1991), apsakymų rinkinį „Atminties sodas“ (1993), romaną „Visada pateka saulė“ (1995), lyrinės prozos rinkinį „Kraitė“ (1997), apysaką „Sidabrinis kiras“ (1999), knygutę vaikams „Tavo vaikai“ (2000), poezijos ir prozos rinkinį „Ilgesys ir atminimas“ (2003), sakmę „Akmenų byla“ (2004), knygą, skirtą spaudos atgavimo 100-mečiui „Laisvi“ (2004), eiliuotas pasakaites vaikams „Žalio miško ašara“ (2005), kūrinių rinktinę vaikams „Pro laiko langą“ (2008), apybraižą „Iš savo šulinio“ (2012) ir kt. Yra knygos „Elektrėnai“ bendraautoris (2006).

V. Mizero kūryboje svarstomos pedagoginės problemos, idealų likimas karo ir pokario sąlygomis. Beletrizuotų vaizdelių, didaktinių apmąstymų, esė, laiškų, miniatiūrų bei kitomis formomis perteikiama vaiko brandos pokyčiai, mokyklos atmosfera, dalijamasi pedagogine patirtimi.

Apie 20 m. V. Mizeras dainavo chore, režisavo scenos kūrinius Šilutės, Kretingos, Trakų r. kultūros namų scenose, pats rašė scenai skirtus kūrinius.

1978 m. V. Mizerui suteiktas Lietuvos TSR Nusipelniuso mokytojo vardas, 1984 m. – Lietuvos liaudies mokytojo vardas.

Literatūra:

1. [Vytauto Mizero atsakymai į Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos anketą „Iš Šilutės kilusio, ar kitaip su Šilute susijusio, kraštiečio apklausos anketa“]. Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos Bibliotekininkystės ir kraštotyros skyriaus fondas, 2004, 1 lap.

2. Mizeras Vytautas. Iš Kretingos personalijų žinynas [interaktyvus] [žiūrėta 2016 m. kovo 30 d.].

3. Šilutės kraštas: enciklopedinis žodynas / Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka. Šilutė: Prūsija, 2000, p. 265-266.