Dzūkų jaunimui Punske (Lenkija) bibliotekininkai kitaip pristatė Kristijoną Donelaitį
2013 m. kovo 22 d., Dalia Užpelkienė, F. Bajoraičio viešosios bibliotekos direktorė
Šią savaitę šilutiškiai bibliotekininkai lankėsi Punske (Lenkija), kur savo partnerių, Punsko lietuvių, kultūros namuose kartu su kolegomis punskiečiais atidarė šilutiškių parengtą literatūrinę ikonografinę ekspoziciją „Kristijonas Donelaitis: laikmečio ir dabarties liudytojas”. Parodoje eksponuoti donelaitikos temos dailės darbai, aptarta filosofiškoji lietuvių literatūros klasiko eiliuotos kūrybos esmė, kuri neįprastai, tačiau pagrįstai, pasak prof. Dalios Dilytės, yra lyginama su Johhano Wolfgango Gėtės eiliuota kūryba. Atskiri parodos fragmentai iliustruoti įvairių laikotarpių ir tautybių autorių K. Donelaičio asmenybei ir kūrybos analizei skirtais publikuotais leidiniais, autobiografine ikonografija, liudijančia apie šio lietuvių literatūros fenomeno atminimo įamžinimą Tolminkiemyje (dab. Čystyje Prudy, Kaliningradas), Lietuvoje ir įvairiose užsienio valstybėse.
Renginio dalyviai, Punsko Kovo 11-osios bendrojo lavinimo licėjaus moksleiviai, su įdomumu klausėsi Punsko lietuvių kultūros namų jaunimo teatro vadovės Jolantos Malinauskaitės-Vektorienės ir jaunųjų aktorių Astos Bobinaitės, Tomo Sendos, Arnoldo Vaznelio improvizuotų „Metų” ištraukų skaitymų, palydimų ištiktukais „ach”, „uch”, primenančiais, kad žmogaus gyvenimo ir gamtos gyvavimo metai yra visomis prasmėmis panašūs. Juolab, kad nuo seno lenkiškajame Punsko valsčiuje gyvenančių geraširdžių dzūkų nė kiek negąsdino ir tai, kad „Pavasario linksmybėmis” (pagal K. Donelaitį) šiame krašte nė kiek nekvepia. Šilutiškių apsilankymo dieną kalvotame Punske siautė snieguota pūga, spaudė -10c šaltukas, o miškai ir gojai vis dar saugojo storą sniego apklotą… Bibliotekininkai, svetingai sutikti savo kolegų, Punsko valsčiaus kultūros darbuotojų ir jaunuomenės, gavo dovanų iš Dariaus ir Girėno pagrindinės mokyklos bendruomenės – savo pačių paprašytus K. Donelaičio „Metus” lenkų kalba. Įteikdama knygą mokyklos direktoriaus pavaduotoja Jolanta Jonušonytė linkėjo šilutiškiams „į Punską būtinai sugrįžti…”. O šio renginio partnerių atstovė, Punsko lietuvių kultūros namų direktorė Asta Pečiulienė, pasidžiaugė, kad šilutiškiai yra tradicinio šiemetinio Punsko literatūrinio rudens skaitymų projekto, kuris Punske vyks spaly, partneriai. Be to, šio lenkiškojo krašto lietuviškoji bendruomenė dar turės progos sugrįžti prie donelaitikos temos renginių. Šilutiškiai čia eksponuos knygos ženklus ir naujausius K. Donelaičio jubiliejinės programos lėšomis išleistus leidinius visomis Europos sąjungos ir kitų užsienio šalių kalbomis, pristatys K. Donelaičio jubiliejui skirtą kino dokumentiką, sugrįš prie „Metų” aktorinių skaitymų, pristatys bibliotekininkų parengtą ir išleistą naują meninį leidinį „Biblioteka – kultūros paveldo buveinė”. Šilutiškių sumanymas kitaip, arba integruotai, panaudojant visas tarpdisciplininio meno sritis pristatyti Kristijono Donelaičio asmenybės ir kūrybos fenomeną yra naujas sumanymas. Jo sėkmę lems ir aktyvi kūrybinė projekto vietos partnerių veikla.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-02-06 d. nutarimu Nr. 121 patvirtino Kristijono Donelaičio 300-ųjų gimimo metinių minėjimo 2013-2014 metų priemonių planą. Jo skyriuje „Kultūros ir švietimo programos” yra įtrauktas ir šilutiškių bibliotekininkų parengtas projektas „Donelaitika: knyga, žodis, liturgija ir menas epochų kultūriniuose perskaitymuose”. Kūrybinių veiklų projektas, kuris yra vienintelis iš 62 Lietuvos viešųjų bibliotekų, įrašytas į valstybinę programą, pretenduoja gauti dar 19,4 tūkst. litų finansavimą. Susitikime Punske šilutiškiai savo bičiuliams pristatė savo projekto valstybinėje programoje veiklas ir pakvietė apsilankyti šiemetiniuose knygos ir meno renginių programos „Kristijonas Donelaitis: knygos metų laikai”, skirtos miestelėnams ir miesto gimtadieniui renginiuose. Teatralizuotos programos partneriai- K. Donelaičio žemės knygiai ir atlikėjai iš Kaliningrado (Rusija), Lietuvos kūrybinių sąjungų, Bauskės centrinės bibliotekos ir muziejaus, pamario ikimokyklinio ir bendrojo lavinimo įstaigų profesionalaus ir mėgėjiško meno kūrėjai.
Įdomu dirbti su geraširdžiais dzūkeliais, nuo seno įsikūrusiais lenkiškoje Punsko teritorijoje, ir sudėtingiausiomis sąlygomis širdyje išlikusiais nuosekliais lietuvybės sergėtojais. Pasak Astos Pečiulienės, „masinės lietuvių emigracijos į užsienį iš Punsko nėra”. Paklausta, „O kur emigruoja jūsų jaunimas?” lietuvių kultūros židinio vadovė pajuokaudama atsakė: „Į Lietuvą. Stoja mokytis į Lietuvos aukštąsias mokyklas”. Čia derėtų prisiminti: valsčiuje gyvena apie 4,3 tūkst. gyventojų ir beveik 80% iš jų- lietuviai.
