Filmo_peržiūra_Saulės_mūšis_01

Kino popietė, skirta Saulės mūšio 785 metų sukakčiai paminėti

Rugsėjo 22-ąją buvo minima Saulės mūšio pergalės 785 metų sukaktis. Tą dieną Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Vaikų aptarnavimo skyriuje buvo rodomas istorinės dokumentikos filmas „Saulės mūšis“ (režisierius Saulius Bartkus). Tai filmas apie Pirmąjį kryžiaus žygį į Lietuvą.

Šiaurės kryžiaus žygiai prieš pagonišką Europą prasidėjo XII amžiuje Baltijos pajūryje ir  pasieniuose su Lenkija bei su rytų slavais. XIII amžiaus pradžioje vokiečių pirkliams įsitvirtinus ties Dauguvos žiotimis (dabartinė Latvija) ir įsteigus Rygos miestą, susikūrė krikščioniška Livonijos valstybė. 1202 m. Livonijoje buvo įsteigta ginkluotų vienuolių organizacija – Kalavijuočių ordinas. 1236 m. vasario 19 d. Romos popiežius Grigalius IX paskelbė įsakymą užkariauti nekrikštytas baltų žemes. Pirmojo kryžiaus žygio į Lietuvą tikslas buvo strateginę padėtį užimančios Šiaulių žemės Žemaitijoje puolimas.

Kryžiaus žygiui vadovavo Kalavijuočių ordino magistras Folkvinas. Ordinas žygiui sutelkė apie 3000 karių. 1236 m. rugsėjo 9 d. kalavijuočiai ir jų talkininkai iš Rygos patraukė į Lietuvą ir rugsėjo viduryje įsiveržė į Žemaitiją. Įsirengę stovyklą ir pasiskirstę atskirais daliniais, patraukė plėšti ir niokoti krašto. Rugsėjo 21 d. per Saulės žemę (netoli Šiaulių) grįžtančiai kariuomenei prie Švedės upelio kelią pastojo pirmieji lietuvių daliniai. Nenorėdami rizikuoti ir prarasti savo žirgų pelkėtoje vietovėje, kalavijuočiai atsisakė kovoti ne raiti ir žygio dalyviai buvo priversti pasilikti nakvynei. Rugsėjo 22-osios rytą atvyko pagrindinė lietuvių kariuomenė,  vadovaujama žemaičių kunigaikščio Vykinto, ir pradėjo kalavijuočių kariuomenės triuškinimą. Žuvo daug kalavijuočių ir jų talkininkų, tarp jų – magistras Folkvinas ir 48 Ordino riteriai. Karius, bėgusius Rygos link, sunaikino žiemgaliai.

Pasibaigus Saulės mūšiui sukilo kuršiai, žiemgaliai, sėliai. Kalavijuočių ordinas neteko visų 1208–1236 m. užkariautų žemių kairiajame Dauguvos krante. Kalavijuočių ordinas po šio mūšio tapo autonomine Kryžiuočių ordino šaka – Livonijos ordinu.

Lietuvoje įvykęs pasaulinės reikšmės Saulės mūšis – vienas didžiausių per 250 m. (1185–1435) trukusį Lietuvos ir baltų gynybinį karą su vokiečių Kalavijuočių ir Kryžiuočių ordinais. Tų metų įvykiai simbolizuoja amžiną baltų tautų laisvės siekį.

Edgaras Strelčiūnas,
Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos
vyr. bibliotekininkas

Spausdinti
Facebook komentarai