Tarptautinei vaikų knygos dienai skirtas sensorinis knygos skaitymas

Balandžio 2-oji – žymiojo danų pasakininko Hanso Kristiano Anderseno gimimo diena. Ji nuo 1967 m. pasaulyje minima ir kaip Tarptautinė vaikų knygos diena. IBBY Lietuvos skyriaus iniciatyva ši diena Lietuvoje minima nuo 1993 m.

Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Kintų filiale šiai dienai paminėti vyko sensoriniai skaitymai su Kintų pagrindinės mokyklos pirmos klasės mokiniais ir jų mokytoja Vida Viršiliene. Jau ne viena karta vaikų užaugo skaitydami žymaus vaikų rašytojo Eduardo Mieželaičio eiliuotą pasaką „Zuikis Puikis“. O štai Kintų pagrindinės mokyklos mokinukus įvairiausiomis sensorinėmis veiklomis papildyta zuikučio istorija dar labiau sudomino ir įtraukė.

Vaikai jau laukia šilto pavasario bei Šv. Velykų, tad pabūti zuikučiais, šios šventės vienais iš pagrindinių personažų, mielai sutiko. Užsidėję Zuikio Puikio ausytes jie įsijautė į zuikio, besiruošiančio mokytis pirmoje klasėje, vaidmenį. Pasidžiaugę nauju vaidmeniu vaikai iš žalio plastilino ir modelino ant popieriaus nupieštam medžiui padėjo sukrauti žalius pumpurėlius ir išskleisti lapelius. Minkydami pateiktas medžiagas mokiniai pajuto, kad viena medžiaga – minkšta, o kita – kieta. Kai nulipdė lapelius mokiniai, kaip ir Zuikis Puikis, dubenėliuose plovė rankytes. Zuikienė pasakoje pasiuvo savo vaikučiui ,,liemenę, o liemenėje kišenę“, tad vaikai ieškojo, ar turi ir jie kišenių? Radę į jas įsidėjo didelių ir mažų sagučių. Nusiprausęs, apsirengęs zuikutis šuoliavo į mokyklą per žydinčią pievą, o kad gėlytės žydėtų, joms reikia saulės šilumos ir vandens. Jaunieji bibliotekos lankytojai laistė gėlytę. Zuikis Puikis bėgdamas toliau surado kopūstą, o kiekvienas mokinukas nulupo nuo popierinio kopūsto, prikabinto ant lentos, po lapą. Nulupę visus kopūsto lapus mokiniai rado mažytį zuikutį. Prisivalgę zuikučiai sumigo, bet juos pažadino Sargiukas. Pliušinis šuniukas prie kiekvieno miegančio vaiko, įkūnijančio zuikio personažą, pribėgo ir sulojo. Pasakoje lapė pakvietė ežį pagroti, tuomet vaikai buvo paprašyti užsimerkti ir atspėti, kas jų rankytėmis prabėgs. Ežys (šukos) ir pliušinis zuikutis prabėgo pro pirmokų rankutes. Vaikai pajautė aštrius spygliukus ir minkštą zuikio kailiuką.

Skambant dainelei apie zuikučius mokiniai kartu su bibliotekininke pašoko, pastriksėjo. Mokykloje zuikučiai sėdėjo po du, tad mokiniai iš kišenės išsitraukę sagutes jas taip pat suskaičiavo ir sudėliojo po dvi. Vieni mokiniai susodino vienodas sagutes, o kiti – skirtingas. Dalyviai buvo pakviesti padiskutuoti, kodėl gi negali skirtingos sagutės sėdėti kartu? Juk mes irgi draugaujame: maži ir dideli, šviesiaplaukiai ir tamsiaplaukiai, berniukai ir mergaitės. Mes visi esame skirtingi, bet galime draugauti ir sutarti.

Pasibaigus sensorinėms veikloms mokiniai papuošė, nuspalvino zuikio trafaretą, parašė jam pažymį ir pasidžiaugė, jog puikiai prisimena tokią ilgą Zuikio Puikio istoriją. Sensorinėmis veiklomis papildyta pasaka buvo daug įdomesnė, linksmesnė ir lengvai įsimenama.

 

Vitalija Mišinskaitė,
Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos
Kintų filialo vyresn. bibliotekininkė