Ievos Simonaitytės keliais
Minint paskelbtus Ievos Simonaitytės metus Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Juknaičių ir Pašyšių filialų bibliotekininkės surengė išvažiuojamąjį pažintinį renginį „Ievos Simonaitytės keliais“.
Kartu su skaitytojomis aplankėme „Ievos Simonaitytės memorialinį muziejų“, jis įkurtas žymiausios Klaipėdos krašto rašytojos, kilusios iš neturtingų lietuvininkų, 1961 m. pastatytame vasarnamyje Priekulėje. I. Simonaitytės memorialinis muziejus buvo įkurtas 1979 m., jame išsaugota autentiška XX a. paskutiniųjų dešimtmečių aplinka: baldai, paveikslai, suvenyrai, dovanos. Darbo kambaryje saugoma rašytojos namų biblioteka, eksponuojamos nuotraukos, dokumentai, visų I. Simonaitytės knygų pirmieji leidimai, asmeniniai daiktai.
Apie Simonaitytės biografiją, gyvenimą ir kūrybą mums papasakojo Priekulėje gyvenanti pedagogė, rašytoja, kraštotyrininkė, I. Simonaitytės kūrybos tyrinėtoja Edita Barauskienė.
Pakeliui į Vanagus aplankėme Agluonėnų etnografinę sodybą, sodybos darželyje ir sodelyje susipažinome ir su lietuvininkų dekoratyviniais ir vaistiniais augalais, ne tik sužinojome jų vaistines ypatybes, bet ir liaudiškus pavadinimus. Mažosios Lietuvos medinės architektūros apsuptyje pasivaišinome bibliotekininkių kepiniais, kava bei arbata ir toliau važiavome I. Simonaitytės keliais.
Keliavome į rašytojos lankytą ir jos romanuose aprašytą Vanagų evangelikų liuteronų bažnyčią. Ši bažnyčia buvo jos mylimiausia, nes joje skambėjo jos motinos, Ėtmės Simonaitytės balsas, joje kunigas Emilis Bleiveisas jai, likimo nuskriaustai, sunkiai sergančiai mergaitei, parodė savo širdį. Įžengus į tryliktuosius metus, Ėvikė buvo nuvesta pas kunigą E. Bleiveisą, kad pasiruoštų Įžegnojimui. Susitikimas su kunigu humanistu E. Bleiveisu buvo lemtingas, nulėmęs jos gyvenimo kryptį. Energingas dvasininkas pastebėjo ir įvertino išskirtinius mažosios Ėvikės gabumus, ją globojo, pasirūpino, kad būtų išsiųsta gydytis į Angenburgą, apsisprendė jai pagelbėti išbristi iš „beraštystės“.
I. Simonaitytė, tapusi žymia rašytoja, rūpinosi Vanagų bažnyčia. 1977 m. ji įkalbėjo savo jaunystės dienų bičiulį, operos dainininką Ernstą Schumanną, surasti kvalifikuotą meistrą vargonams suremontuoti. Visi meistrai kelias savaites gyveno pas Simonaitytę. Pati finansavo darbus ir senieji vargonai atgijo. Būsimai rašytojai Vanagų bažnyčios varpai ir vargonai buvo vienintelė galimybė bent svajonėse išsiveržti iš sunkios ir varganos kaimo buities ir prisiliesti prie didžiųjų kultūros versmių.
Šalia bažnyčios aplankėme etnografines Vanagų kapines, kuriose palaidoti žymūs Mažosios Lietuvos visuomeniniai veikėjai ir kuriose ilsisi daugelis I. Simonaitytės aprašytų veikėjų bei giminaičių. Tarp jų rašytojos motinos seserys Ilžė Šauklienė ir Marė Dūdjonienė su šeimomis, motinos brolis Jokūbas Simonaitis.
Vanagų kapinėse ilsisi ir I. Simonaitytės globėjas, kunigas E. Bleiveisas, kuris 1905-1913 m. dirbo Vanagų parapijoje. 1913 m. buvo perkeltas į Vyžių parapiją, kur po poros metų pasiligojęs mirė. I. Simonaitytė visą gyvenimą jautė dėkingumą šiam kunigui. Karo metais Vyžių bažnyčia buvo apgadinta, vėliau joje įrengtas grūdų sandėlis. 1970 m., reaguodama į šią situaciją, I. Simonaitytė nusprendė mylimo geradario palaikus perlaidoti Vanagų kapinėse, organizavo paminklo statybą.
Aplankėme rašytojos gimtinės vietą žyminčią medžio skulptūrą. Skulptūrai parinkta vieta greta buvusios Šauklių sodybos. Čia gyveno I. Simonaitytės motinos seserys – Ilžė Šauklienė ir Marė Dūdjonienė su savo šeimomis. Prisiminimuose rašytoja pasakoja, kad pirmieji jos gyvenimo metai prabėgo Šauklių namuose. Vėliau Ėtmė su dukra glaudėsi tai pas vieną seserį, tai pas kitą. Dabar šioje vietoje užaugęs miškelis.
Rašytoja pripažinimą pasiekė knygų skaitymu, gyvenimo patirtimi, įgimta dovana stebėti aplinką ir žmones. I. Simonaitytė buvo įdomi, spalvinga asmenybė, žavėjusi puikia atmintimi, artistišku pasakojimu, jaunatviška, pakilia nuotaika ir mokėjimu pasišaipyti iš savo negalavimų.
Rasa Vaičiulienė,
Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos
Juknaičių filialo bibliotekininkė
