Senolių rištos lėlės – nuo paveldo iki dabarties
Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje birželio 8 dieną svečiavosi Trakų muziejaus edukatorė, Trakų krašto tradicinių amatų asociacijos narė Rasa Pavilionienė, kuri įvairaus amžiaus dalyviams vedė rištos archajiškos lėlės „Sapnų lėlytė“ užsiėmimus. Edukacinių dirbtuvių metu dalyviai prisilietė prie protėvių šaknų.
R. Pavilionienė yra kūrybinga, altruistiška, savo gebėjimais, patirtimi bei žiniomis besidalinanti su tais, kurie linkę atsipalaiduoti įvairiose kūrybiškumo dirbtuvėse, pokalbiuose, kt. Edukatorė savo veiklose siekia dalyvius paskatinti išmokti naujų dalykų, būti atviriems kitokiems potyriams. R. Pavilionienei smagu kasdien atrasti ir pažinti ją supantį pasaulį ir tuo dalintis su to paties trokštančiais ar uždegti noru patirti mažiau linkusius į žinių troškimą bei kūrybiškumą. Rasa į įvairialypę ir uždegančią veiklą linkusi įtraukti kiekvieną. Ji turi daug patirties vedant kūrybiškumo užsiėmimus įvairaus amžiaus žmonių grupėms.
Kūrybinių dirbtuvių „Sapnų lėlytė“ metu Šilutėje dalyviai mokėsi rišti lėles seniausiu rišimo būdu, kuris ypatingas tuo, kad nėra naudojamos adatos. Kadaise viešniai jos močiutė pakuždėjo kaip tai daryti. Žinių ji sėmėsi ir iš Simono Daukanto raštų. Dalyviai lėlės kūną ir drabužius rišo iš skiaučių, audinius ir spalvas, detales derino patys. Susirinkusieji sužinojo apie šių lėlių atskiras detales, kurias surišant atskira lėlė įgauna vis kitokią prasmę, atvaizdą. Rišdami senąsias lėles dalyviai turėjo sugalvoti norą, kuris išsipildys sudeginus lėlytę. Viešnia parodė keletą skirtingais būdais pagamintų minkštų lėlių pavyzdžių.
Ši praktinė veikla buvo skirta ne tik susikaupti, ugdyti kūrybiškumą, save atskleisti kūryboje, bet ir susipažinti su lietuvių tradicijomis, tautiškumu. Naudodami senovinę lėlių rišimo techniką dalyviai pasinėrė į tautos istoriją, susipažino su tautinio paveldo – rištinių lėlių – gamyba, pažadino fantaziją, įsitraukė į savotišką žaidimą. Vyresniojo amžiaus dalyviams ši edukacija pažadino vaikystės prisiminimus, bendruomeniškumo jausmą. Senovėje tokios lėlės buvo namų saugotojos, jas dovanodavo įvairiomis progomis – gimimo (su tam tikromis prasmingomis detalėmis), sutuoktuvių (ta proga buvo surišamos dvi lėlės), kt.
Edukacinio užsiėmimo pabaigoje suaugusieji turėjo galimybę užkalbėti akmenis ir ant jų baltų simboliais užrašyti linkėjimus sau. Tam, kad troškimai išsipildytų, reikia šiuos akmenis paleisti į tekantį vandenį.
Visi renginio dalyviai prisidėjo prie keletą metų inicijuojamos LR Švietimo ir mokslo ministerijos bei Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro iniciatyvos „Atverk duris vasarai“.
Renginys organizuotas įgyvendinant Lietuvos kultūros tarybos ir Šilutės rajono savivaldybės finansuotą projektą „Kūrybiniai inkliuzai bendruomenių paviljone“.
Vita Gerulienė,
projekto vadovė, Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos
Vaikų aptarnavimo skyriaus vedėja
Projektą finansuoja:
