Popietė su Salomėjos Nėries poezija
Lapkričio 14 dieną Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyko renginys, skirtas Salomėjos Nėries 120-osioms gimimo metinėms paminėti, į kurį buvo pakviesti visi šilutiškiai, mėgstantys poetės eilėraščius.
Poezijos popietę „Skaitome Salomėją Nėrį“ vedė Nijolė Ivaščenko. S. Nėries eiles skaitė Šilutės pirmosios gimnazijos mokiniai (mokyt. Jolita Ežerinskė), Šilutės literatų sambūrio „Vėdrynas“ literatės ir renginio svečiai. Susirinkusieji dainavo gerai žinomas dainas, sukurtas pagal poetės tekstus. Gitara grojo Šilutės meno mokyklos mokytoja Rovena Šelija Palkavniece. Eilės skambėjo ne tik lietuviškai, bet ir latviškai.
Nors už lango lijo lietus, bibliotekoje buvo sukurta jauki atmosfera: surengta knygų parodėlė, iš ekrano į gausiai susirinkusius renginio dalyvius žvelgė S. Nėris, ant staliukų ruseno žvakelės, balta chrizantemų puokštė priminė vasarą.
„Ir vienąkart, pavasari, / Tu vėl atjosi drąsiai. – / O mylimas pavasari, / Manęs jau neberasi“ – šiais žodžiais vakaro vedėja N. Ivaščenko pradėjo poezijos skaitymus. Būrys Šilutės pirmosios gimnazijos mokinių skaitė pasirinktus eilėraščius, kuriuose dominavo jaunystės tema, meilė jūrai.
Vakaro metu tarp ištraukų iš S. Nėries dienoraščių, kurias skaitė N. Ivaščenko, Aldona Sapronaitienė ir Vida Tarozienė, skambėjo poetės eilės. Zinos Kuzminskaitės, Birutės Morkevičienės, Almos Skablauskienės, Nijolės Čepienės, Aldonos Norbutienės, Albinos Sprindžiūnienės lūpose nuskambėjo eilėraščiai „Širvinta“, „Ant laukinio žirgo“, „Kada manęs nebus“, „Vakaro smuikas“, „Gyvenimo giesmė“, „Prie didelio kelio“, „Maironiui“ ir kiti.
Tarp dienoraščių ištraukų ir poezijos skambėjo gitaros garsai, kuriuos skleidė Rovenos pirštų prisilietimas. Jauku buvo klausytis jos lietuviško kalbėjimo su latvišku akcentu. Atsidėkodama Irena Arlauskienė, vakaro sumanytoja ir scenarijaus autorė, latviškai padeklamavo keletą „Senelės pasakos“ posmų.
Įdomus buvo pedagogo ir visuomenininko Jono Jauniaus pasisakymas ir puikus deklamavimas.
Tai, kad susitiko po daugybės metų iš svetur atvykusi mokinė Ramunė Vakarė (kūrybinis pseudonimas) ir mokytoja Irena Arlauskienė, daug kam suvirpino širdį. Prisiminimais, susijusiais su S. Nėrimi, iš kelionės po Šveicariją pasidalino „Vėdryno“ sambūrio ir bibliotekos bičiulė, buvusi Šilutės trečiojo amžiaus universiteto rektorė Elena Stankevičienė.
Gaila, kad į renginį neatvyko Marijus Budraitis, kuris turėjo dalyvauti anksčiau suplanuotume renginyje. Jis dalyvavo respublikiniame soneto S. Nėriai konkurse ir tapo trečiosios vietos laureatu. Rezultatai buvo paskelbti Vilkaviškio bibliotekoje spalio mėnesį. Kviečiame susipažinti:
Gyvenimas, kaip sudėtingas žemės sodas,
kur žydi ievos, noksta lubinai,
kur sniegas per naktį tampa juodas,
tu visa tai pati gerai žinai…
Žydėjimas už naktį ir vienatvę,
kalbėjimas iš tavo lūpų ir akių,
bandei atrasti meilėj savo prasmę,
tarp paklydimų, primestų tiesų…
Ir tavo eilės, plaukiančios kaip gėlės,
ankstyvą rytą laikmečio upe,
tave nuteisti gali vien tik vėjas,
kuris supranta, kas yra pradžia…
Buvai akimirka ir ja paliksi
kūrybos potekstėm, kažkam labai svarbia…
Marijus Budraitis
Pabaigoje, užvedant A. Skablauskienei, visi dainavome gerai žinomas dainas, sukurtas pagal S. Nėries tekstus.
Sunku trumpame vakaro aprašyme perteikti tą nuotaiką, kuri vyravo bibliotekos parodų salėje – susikaupimas, dėmesys, rimtos ir besišypsančios akys. Sujaudino viešnios iš Šakių, buvusios mokytojos Redos Konteikienės, vakarykščiai grįžusios iš Hamburgo, nuoširdus pasisakymas apie tai, kad iš feisbuko sužinojo apie vakarą Šilutėje, skirtą S. Nėriai, ir eilėraščio, kurį prisimena dar iš mokyklos laikų, deklamavimas. Jautrūs apsikabinimai ir nuotraukos atminčiai vainikavo vakaro pabaigą. Ir tai dar ne viskas. Pasisėdėjimas prie arbatos puodelio ir karštų blynų, nežinia kurios viešnios atneštų, suartino bei dar labiau sušildė.
Birutė Morkevičienė
