Pristatyta Domo Kauno monografija „Mažosios Lietuvos knygų namai“
Vasario 6 dieną Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje pristatyta naujausia profesoriaus emerito, Mokslų akademijos nario Domo Kauno monografija „Mažosios Lietuvos knygų namai. Bibliotekos, rinkiniai, jų kūrėjai ir paveldo likimas“ (2025), apibendrinanti autoriaus ilgamečius Mažosios Lietuvos knygos kultūros tyrinėjimus. Renginys subūrė krašto istorija, Mažosios Lietuvos knygos kultūra besidominčius skaitytojus.
Kartu su autoriumi renginyje dalyvavo viena iš monografijos recenzenčių – istorikė, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja doc. dr. Silva Pocytė. Renginį papildė Mažosios Lietuvos etnografinio regiono dainos, kurias atliko folkloro ansamblis „Ramytė“ (vad. Giedrė Pocienė).
Profesorius D. Kaunas – vienas ryškiausių Lietuvos knygotyros ir kultūros istorijos tyrėjų, ilgametis Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dėstytojas. Jo moksliniai darbai skirti knygos kultūros raidai, bibliotekų istorijai, rankraštinio ir spausdintinio paveldo tyrimams, ypatingą dėmesį skiriant Mažosios Lietuvos kultūriniam palikimui.
Renginio metu profesorius D. Kaunas pristatė monografijos atsiradimo prielaidas ir rašymo motyvus. Autorius pabrėžė, kad šiai knygai skirtą medžiagą rinko penkis dešimtmečius. Rezultatas – solidus, 992 puslapių apimties ir apie 3 kg sveriantis leidinys. Monografijoje aprėpiamas platus geografinis ir chronologinis laukas – nuo Karaliaučiaus iki Klaipėdos krašto, nuo XVI amžiaus iki XX amžiaus vidurio. Autorius akcentavo Mažosios Lietuvos išskirtinumą: šiame regione knyga ir skaitymas tapo ne tik religinio, bet ir socialinio, kultūrinio bei ekonominio gyvenimo dalimi. XVIII amžiuje Prūsijoje įvedus privalomą pradinį mokslą, susiformavo platus skaitytojų sluoksnis, sudaręs prielaidas augančiam leidinių poreikiui. Pradėjo formuotis šeimų rinkiniai, namų bibliotekėlės, steigėsi privačios, miestų ir miestelių bibliotekos bei reiškėsi kitos knygos sklaidos formos.
Monografijos recenzentė doc. dr. Silva Pocytė aptarė knygos struktūrą ir autoriaus pasirinktą chronologinį skirstymą. Bibliotekų raida monografijoje nuosekliai siejama su politiniais, socialiniais ir kultūriniais procesais. Viešnia pabrėžė, kad šis leidinys gali būti suvokiamas kaip savotiškas paminklas Mažajai Lietuvai, kurios didelė kultūros paveldo dalis buvo sunaikinta per karus. Renginio metu minėta, kad Šilutė monografijoje minima itin dažnai – daugiau nei 80 kartų, taip pat aptariami Kintai, Rusnė, Katyčiai, Lietuvių keliaujantis knygynas ir kiti su Šilutės regiono knygos kultūra susiję reiškiniai. Tai liudija aktyvų knygos kultūros gyvenimą krašte ir Šilutės reikšmę šiame kontekste. Renginio metu paskaitytos ir ištraukos iš monografijos apie Šilutės liaudies biblioteką (1922–1945), davusią pradžią Šilutės viešajai bibliotekai, įkurtai 1945 metais.
Profesorius D. Kaunas atkreipė dėmesį į monografijoje pateiktų rodyklių, iliustracijų ir šaltinių mastą. Leidinyje publikuojamos autoriaus atrinktos 185 aukštos kokybės iliustracijos, praturtinančios skaitytojo kelionę istoriniais bibliotekų labirintais. Renginio metu autorius dalyvius pakvietė į savotišką „ekskursiją“, pristatydamas asmeniniuose rinkiniuose sukauptus vaizdinius šaltinius, pasakojančius apie Mažosios Lietuvos iškilius žmones bei regiono istorinį ir kultūrinį savitumą.
Knygos pristatymo renginys buvo puiki galybė susipažinti su ilgamečiais Mažosios Lietuvos knygos kultūros tyrimais, bibliotekų reikšme ir jų svarba regiono kultūrinei atminčiai. Viena iš šio reikšmingo leidinio rėmėjų – Šilutės rajono savivaldybė.
Skaitytojai, norintys susipažinti su monografija, kviečiami apsilankyti Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje (Tilžės g. 10) ir jos filialuose.
Dalia Bardauskienė,
Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos
Bibliotekininkystės ir kraštotyros skyriaus vedėja
