Pirštukų teatras

Tarptautinė teatro diena minima nuo 1962 metų kovo 27-osios. Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Kintų filiale šią dieną susirinko Kintų pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokinukai. Pirmokai apsilankė su mokytoja Vida Viršiliene, o 2 klasės mokiniai – su teatro mokytoja Vilija Ašmonaite. Jie buvo pakviesti į ,,Pirštukų teatro“ kūrybines dirbtuvėles. Tai pirmosios šiais metais dirbtuvėlės iš ciklo ,,Menas iš atliekų“. Šių dirbtuvėlių ciklo tikslas yra atkreipti vaikų ir jaunimo dėmesį į vis didėjantį vartotojiškumą, parodyti, kaip galima panaudoti bei antram gyvenimui prikelti  nebenaudojamus, nebereikalingus daiktus.

Kūrybinės dirbtuvėlės prasidėjo klausant ir žiūrint Justino Marcinkevičiaus poemą ,,Voro vestuvės“. Mokiniai turėjo atlikti užduotį – išsirinkti vieną ar du labiausiai patikusius personažus ir įsidėmėti, kiek kojų, sparnų, antenų, ūsų turi veikėjas, kokiais išskirtiniais bruožais pasižymi. Pirmokai praėjusių metų rudenį užsiėmimo metu atsisveikino su žiemoti pasiruošusiais vabzdžiais, o štai pavasarį jau laukia sugrįžtančių, nubundančių vabaliukų. Kartu su mokytoja ir bibliotekininkėmis vaikai atliko rankyčių ir pirštukų mankštą šokdami ir dainuodami dainelę apie bitę.

Mokiniai ,,Pirštukų teatro“ personažus gamino trejomis technikomis: gamino iš popieriaus atliekų, iš kitų buitinių atliekų, piešė su vaikų pamėgtais 3D rašikliais. Užsiėmimo dalyviai stengėsi prisiminti, kaip atrodo jų personažas, vartė knygas ieškodami įkvėpimo, kaip pasigaminti išsirinktąjį vabalą, paukštį ar kitą gyvūną, tačiau mokinių fantazija yra pati geriausia patarėja. ,,Pirštukų teatro“ dirbtuvėlių metu mokiniai kūrybiškai panaudojo pavasarį nebereikalingas pirštines. Sukauptos senos pirštinės, sagos, panaudoto dovanų popieriaus skiautės ir kitos medžiagos įgavo netikėtas formas bei paskirtis.

Dirbtuvėlėse dalyvavo ir Kintų pagrindinėje mokykloje praėjusią savaitę jau pradėjęs mokytis ukrainietis berniukas. Nors „Voro vestuvės“  buvo įgarsintos tik lietuviškai, bet piešinių kalba visiems bendra. Mokinys suprato poemos mintį ir pasirinko savo personažą – saulę, kurią piktas voras norėjo pagauti į savo tinklą. Poema baigiama prašymu, kad jei kas pamatytų saulutę, įstrigusią voro tinkle, kuo greičiau ją išvaduotų, nes saulė juk ne jo, o visų.

Kiekvienas mokinys, naudodamas skirtingas technikas,  pasigamino po vieną ar du veikėjus. Vaikai džiaugėsi ir didžiavosi savo pasigamintais ,,Pirštukų teatro“ personažais.

Vitalija Mišinskaitė,
Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos
Kintų filialo vyresn. bibliotekininkė