Netradicinė integruota pamoka ,,Velykų papročiai ir tradicijos“
Kovo 21 dieną Šilutės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos Kintų filiale vyko netradicinė integruota pasaulio pažinimo, lietuvių kalbos, dailės pamoka ,,Velykų papročiai ir tradicijos“, kurioje dalyvavo Kintų pagrindinės mokyklos antros ir trečios klasės moksleiviai (mokyt. Irena Šerkienė, Vida Viršilienė).
Mokiniai pakartojo žinias apie metų laikus, mėnesių pavadinimus, prisiminė, kokios yra lietuvių kalendorinės šventės. Vaikai sužinojo, kad Velykos būna kiekvienais metais, tačiau skirtingą dieną. Ši data nustatoma pagal bažnytinį Mėnulio kalendorių. Gali būti kovo mėnesį, gali būti balandžio mėnesį. Velykos visada būna sekmadienį, nes būtent septintą savaitės dieną Jėzus Kristus prisikėlė iš numirusiųjų. Šventė prasideda prieš savaitę, kai Verbų sekmadienį šventinamos verbos.
Velykų dienos rytą keliamasi anksti ir reikia praustis šaltu, lediniu vandeniu. Tikima, kad tuomet visus metus lydės puiki sveikata. Pirmoji Velykų diena skirta vaišėms, ji būdavo kiek ramesnė, švenčiama tik šeimos rate. Sakoma, kad tądien svečiui atėjus jo prie stalo sodinti negalima. Antroji Velykų diena buvo skirta pramogoms, susitikimams su kaimynais, giminaičiais. Buvo einama į svečius, žaidžiami įvairiausi velykiniai žaidimai, šeimos linksmindavosi.
Pamokos metu mokiniai daug naujo sužinojo apie svarbiausią Velykų simbolį – dažytą kiaušinį. Lietuviams, kaip ir daugeliui pasaulio tautų, kiaušinis buvo gyvybės, gėrio, derlingumo, vaisingumo bei gamtos atgimimo simbolis. Žmonės tikėjo magiška jo galia sužadinti gyvybines jėgas. Ne tik spalva, bet ir įvairūs prasmingi raštai suteikdavo kiaušiniui daug galios. Margučių raštuose taškais ir brūkšneliais būdavo vaizduojami dangaus kūnai, augalai, įvairios mitinės būtybės (pvz., žalčiai).
Dalyviai sužinojo, kokius lietuvių liaudies žaidimus vaikai ir jaunimas žaisdavo per šią šventę, išgirdo daug patarlių apie Velykas.
Vitalija Vyšniauskienė,
Šilutės F. Bajoraičio viešosios
bibliotekos Kintų filialo vyresn. bibliotekininkė