Renkama kraštotyros medžiaga „Šylių kaimo kryžiaus istorija“
Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Šylių filiale 2022–2023 m. buvo renkama kraštotyros medžiaga „Šylių kaimo kryžiaus istorija“. Ji prasidėjo 1928 m., kai kaimo gyventojas Juozas Burzdžius nutarė pastatyti kryžių. Tokia idėja kilo minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 10-metį. Kryžius yra su daugybe simbolių. Jame pavaizduotos kopėčios, plaktukas, replės, taurė, spinduliai ir gaidys. Kopėčios, plaktukas ir replės simbolizuoja Kristaus kančią, kai jį kalė prie kryžiaus, gaidys bei taurė – paskutinę Kristaus vakarienę, spinduliai – tai žodžiai iš Vinco Kudirkos „Tautiškos giesmės“: „Tegul saulė Lietuvoj tamsumas prašalina“.
Prisimenamas vienas reikšmingas įvykis, vykęs prie Šylių kaimo kryžiaus. 1932 m. vasarą iš Vilniaus į Kvėdarną vyko Nepriklausomos Lietuvos prezidentas Antanas Smetona ir vidaus reikalų ministras Juozas Tūbelis. Viso kaimo gyventojai laukė prie kryžiaus Lietuvos prezidento. Atvykęs gerbiamas svečias pabendravo su Šylių kaimo gyventojais, pasidžiaugė, kad tokį gražų kryžių pastatė savo kaimui. Prezidentas po susitikimo išvyko į Kvėdarną. Jie vyko dviem kinkytais arkliais, kuriuos vadeliavo vadeliotojas. Visiems buvo didelis įvykis pamatyti Lietuvos Respublikos prezidentą.
1952 metais nežinia kas niekšiškai nulaužė ir suniokojo kryžių.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę Šylių kryžiaus sumanytojo J. Burzdžiaus dukrai S. Žvirblienei kilo mintis atstatyti tokį patį kryžių, kokį buvo pastatęs jos a. a. tėvelis.
1991 m. gegužės 26 d. Žemaičių Naumiesčio Mykolo Archangelo bažnyčios klebonas Zenonas Degutis pašventino kryžių. Statant kryžių į pamatus ateinančioms kartoms buvo įmūryta kapsulė su sąrašu žmonių, padėjusių atstatyti kaimo kryžių.
Vida Mišeikienė,
Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos
Šylių filialo bibliotekininko padėjėja
