Pažintis su lietuvių tarmėmis
Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Juknaičių filiale balandžio 19 dieną vyko lietuvių kalbos tarmių pamokėlė. Joje dalyvavo Juknaičių vaikų dienos centro auklėtiniai.
Lietuvių kalbos tarmės susiskaidė į smulkesnes patarmes, šnektas, pašnektes, nes dauguma gyventojų buvo kaimo žmonės, jie ilgą laiką gyveno sėsliai, mažai keliavo ir nebendravo su tolimesnių vietų žmonėmis. Tai kalbos atmainos, kurios buvo skirtos tarpusavyje bendrauti kasdieninėje buityje, perteikti įspūdžius, rūpesčius ir emocijas. Vėliau dėl pagerėjusio susisiekimo, dėl didelių kultūros, švietimo pokyčių, suaktyvėjus žmonių bendravimui tarminių ypatybių pradėta vengti, tarmės ėmė nykti ir panašėti.
Išklausę lietuvių liaudies pasakų (aukštaičių apie melagius, žemaičių apie žąsį ir vištą, suvalkiečių apie volungę) vaikai išgirdo daug nežinomų žodžių ir neįprasto jų skambesio. Jiems nebuvo lengva suprasti apie ką pasakoja pasakotojas. Bibliotekininkė paaiškino tų žodžių reikšmes, kurių susirinkusieji nesuprato.
Dalyviai klausėsi bibliotekininkės skaitomų neįprastų žemaitiškų žodžių bei spėliojo jų reikšmes, tyrinėjo tarmių žemėlapį, turėjo atsakyti, kuriam Lietuvos etnografiniam regionui priklauso šalies didieji miestai.
Reikia populiarinti tarmes, palaikyti jų gyvybingumą, vartojimo tradicijas, nes tarmiškai ištartas žodis yra turtingesnis, skambesnis ir jaukesnis.
Rasa Vaičiulienė,
Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos
Juknaičių filialo bibliotekininkė