Traksėdžių bibliotekoje skambėjo eilės
Lapkričio 9 d. Traksėdžių bibliotekoje vyko dviejų Šilutės TAU literatų sambūrio „Vėdrynas“ kūrėjų knygų, tai autorinės Nijolės Čepienės knygos „Mano eilės lyg baltos avelės“ ir bendraautorių knygos „Žodžio šviesoje“, sutiktuvės. Dalyvavo vėdrynietės, atvyko aktyviausios bibliotekos lankytojos, muzikavo Jonas Jurkšas.
Visada malonu vykti ten, kur esi kviečiamas ir laukiamas. Neišgąsdino nei rudeniška dargana, nei tamsėjantis vakaras – bibliotekoje mūsų, būrelio vėdryniečių, laukė bibliotekininkė Vida Pozniakovienė ir traksėdiškės skaitytojos. Jaukiai degė žvakė, skleisdama šilumą ir šviesą, stalą puošė rudeniška puokštė.
Pradžioje buvo prisiminta, kad spalio ir lapkričio mėnesiai gausūs respublikos rašytojų jubiliejais – minėtos 140-osios Vinco Krėvės ir 160-osios Maironio gimimo metinės, artėja poetės Salomėjos Nėries gimtadienis.
Knygos redaktorė Vida Tarozienė apie Nijolės Čepienės knygą papasakojo, kad ji maloni paimti į rankas, kad ją iliustravo „Raudonkepuraitės“ darželio vaikučiai. Joje yra eilėraščių ir vaikams, ir suaugusiems. Jie paprasti kaip ir pats gyvenimas. Juose telpa viskas: ir gėlė ramunė, ir liepa ar ąžuolas, prie kurio norisi prisiglausti. Nijolė pati skaitė savo eilėraščių, bet ypatingai nuskambėjo Zinos Kuzminskaitės lūpomis ištartos Nijolės eilės.
„Trečiąją TAU literatų bendraautorių knygą „Žodžio šviesoje“ iliustravo tautodailininkė Rūta Emigart Čiuželienė. Knygoje – keturiolikos autorių kūryba. Esė, straipsniai, eilėraščiai. Tarp jų – trijų bičiulių, kurias buvome pakvietę spausdinti savo kūrybą, naujausi kūriniai.
Savo kūrybos eiles skaitė Vida Tarozienė, Aldona Sapronaitienė, Birutė Morkevičienė. Skambėjo eilės apie nostalgišką rudenį, lapkričio tamsumą, mažųjų (vabaliukų) gyvenimą.
Žavėjomės Jono Jurkšo muzikavimu ir dainomis, pilnomis žodžio ir melodijos darnos, jausmingumo.
Baigiamąjį žodį tarė mūsų, vėdryniečių, vadovė Irena Arlauskienė. Kalbėdama pasakė daug gražių žodžių apie mūsų kūrybą, parodydama, kuo kiekvienos žodis, vaizdas, požiūris, metafora yra išskirtinė. Kalbėdama apie tai, kodėl reikia skaityti poeziją, stengėsi per mūsų kūrybą parodyti, kaip atsiskleidžia kūrėjo asmenybė ir individualumas jo sukurtame pasaulyje.
Prie kavos puodelio netilo pokalbiai apie kūrybą, apie geras knygas, kurių gausu ir Traksėdžių bibliotekoje. Mus supo jaukumas, širdžių šiluma, sklandė gera nuotaika. Išsiskirdamos dėkojome puikiai bibliotekininkei Vidai ir malonioms klausytojoms ir pažadėjome, kad šis susitikimas ne paskutinis.
Birutė Morkevičienė